- vėjagaudis
- vė́jagaudis, vė́jagaudė dkt.
.
.
vėjagaudis — 2 vėjagaudis, ė smob. (1) Š, BŽ47,91, DŽ, NdŽ, Šmn, vėjãgaudis (1) Prng; Sr, Gmž, Rtr vėjavaikis: Vargas už vėjagaudžio i ištekėjus – nei valgyt ko, ne apsvilkt Ml. Geriau gerą žmogų pasklaust negu vėjagaudį Slk. Ė, jis tikras vėjagaudis! Km.… … Dictionary of the Lithuanian Language
vėjagaudis — 1 vėjagaudis sm. (1) PolŽ130 vėjo gaudomasis prietaisas, vėjo gaudyklė … Dictionary of the Lithuanian Language
paprunkšta — scom. kas nerimtas, vėjagaudis: Ko čia, paprunkšta, pykauni?! Dglš … Dictionary of the Lithuanian Language
savo — sàvo pron. pos. ind. DŽ, sãvo K, Rtr 1. nurodant daikto, dalyko, reikalo priklausymą, artumą bet kuriam iš trijų (ppr. veiksmą atliekančių) asmenų (kalbančiajam, klausančiajam arba asmeniui, apie kurį kalbama): Kromininkas rodo tavorus savo,… … Dictionary of the Lithuanian Language
vėgaudas — sm. (1) žr. 2 vėjagaudis: Mūsasis kunigas ne vėgaudas: altorinis kunigas, ne politikas Ggr … Dictionary of the Lithuanian Language
vėjagauda — vėjagaudà scom. (34a) žr. 2 vėjagaudis: Tai tikras vėjagaudà – pas jį pinigas neužsilaikys Skrd. Jis nusijuokė ir pavadino mane vėjagauda V.Aln … Dictionary of the Lithuanian Language